apvilti — 1 apvìlti, àpvilia (àpvila, sta [K]; N, àpvela KlbXXXVII(1)99 (Lkv)), apvylė ( o Š) tr. Š, DŽ, KŽ; SD1128, D.Pošk, N, L 1. Rtr, KŽ nepateisinti vilčių: Šis lūkuriavimas neapvylė NdŽ. Lietuvos valdovas neapvilia draugų, kurie juo pasitiki… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvilti — 1 išvìlti, ìšvilia, išvylė ( o Š, KŽ, ìšvilė) tr. Š, BŽ81, Rtr, NdŽ, KŽ 1. LVI829, BŽ81, NdŽ, KŽ, Vkš viliojant išgauti, išvilioti: Sūnus ìšvila pinigus nuo (iš) anytos J. Marti drabužius išvylė, t. y. išgavo J. Išvyliau aš nuo (iš) uošvio… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvilti — 1 nuvìlti, nùvilia ( sta; S.Stan), nuvylė ( o Š) tr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. Š, NdŽ, KŽ nepateisinti vilčių, nesuteikti, ko viltasi, apvilti: Garsus profesoriaus vardas greitai mus nuvylė, nors savo paskaitose jis duodavo ir faktų, ir medžiagos… … Dictionary of the Lithuanian Language
padvilti — 1 ×padvìlti, pàdvilia, padvylė (hibr.) tr. apvilti, apgauti: Ponas padvylė tave Lz. Lapė padvylė vilką (ps.) Š(Lz). vilti; apvilti; įvilti; išvilti; nuvilti; pavilti; padvilti; privilti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pavilti — 1 pavìlti, pàvilia ( sta [K]), pavylė (pàvilė) tr. 1. NdŽ sukelti palankumą sau, patraukti, pavilioti: Ir berniukai nepagirti, kad mergaites nor pavìlti JD838b. | prk.: Kūryba pavilsta žmogų rš. | refl. NdŽ. 2. NdŽ kurį laiką apgaudinėti. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
privilti — 1 privìlti, prìvilia (prìvila KŽ, privỹla; KŽ, sta [K], KŽ; B, R69, MŽ92, N), privylė ( o, privylo KŽ) tr. Rtr, NdŽ 1. R, MŽ, M, JD432, KlpD24, NS1118, DrskD19 privilioti: Matonijo, kol privylė prie savęs aną mergą, t. y. primasino, kol gavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvylimas — suvylìmas sm. (2) → 1 suvilti 2: Pergalės iš didesnės dalies prigulėjo nuo suvylimo ir apgavimo priešo saugos rš. vylimas; apvylimas; įvylimas; nuvylimas; privylimas; suvylimas; užvylimas … Dictionary of the Lithuanian Language
užvilti — 1 užvìlti, ùžvilia, užvylė (užvylo KŽ; Rtr) Rtr, KŽ žr. 1 nuvilti: 1. NdŽ Žmonės juo pasitiki, jis negali jų užvilti! V.Myk Put. Tik vieno man gaila: užviltos vilties, kad tėvą atrasiąs tikėjos sūnus! Mair. Šilaikiniai dalykai… tankiausiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
vilti — 1 vìlti, ia ( a, vỹla, sta, KŽ; N, [K], vẽla), vylė ( o Rtr, Š, KŽ, ė Kpč) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ 1. tr., intr. Q530, CII578, 579, Sut, Kos58, L, K.Būg, OGLII331 teikti nepamatuotą tikėjimą kuo; duoti nerealių, apgaulingų, klastingų pažadų:… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvilti — 1 įvìlti, į̃vilia, įvylė (į̃vilė) tr. KŽ 1. NdŽ, KŽ nepateisinti vilčių, apvilti. | refl. NdŽ. 2. refl. pasikliauti, įsitikėti: Ir taip jį pamylėjo, taip insivilė, kad visame ant jo atsidėjo kunigaikštis V.Krėv. Bijokias visu bjauriausio… … Dictionary of the Lithuanian Language
